- maumelis
- maũmelis sm. (1) 1. žr. maumas 1: Neik prie šulinio – maũmelis pagaus! Lg. 2. išvėsęs, apykvailis žmogus: Eik, tu išvėsėli, lioli, maũmeli! Jnš. ║ storžievis: Ka[d] prisirinko tokių maũmelių, šaukia kai vilkai Vdk.
Dictionary of the Lithuanian Language.